Antalieptėje galima pamatyti gražų seną malūną, pastatytą 1855 metais (neoromantizmo laikais), kai netgi fabrikai ir kitos paskirties statiniai būdavo projektuojami taip , kad atrodytų panašūs į viduramžių pilis su bokštais ir pakeliamais tiltais. Antalieptės vandens malūnas imituoja ne riterių pilies, o valstiečio trobos architektūrą. Jis pastatytas iš skaldytų ir apvalių akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio. Stačiakampis vienaaukštis pastatas-vandens malūnas. Jame buvo trejos girnos, įrengta elektrinė, kuri tiekė elektros energiją miestelio gyventojams ir įstaigoms. Šio malūno savininką A.Katiną ištrėmė į Sibirą, iš kur jis jau nebegrįžo. 1959 m. pastačius Antalieptės HE, malūnas buvo elektrifikuotas ir eksploatuojamas iki 1966 m. Vėliau išardyta užtvanka, o kanalas, kuriuo tekėjo Šventosios upės vanduo sukdamas malūno turbiną, užpildytas gruntu. Apie 1967 m. malūnas buvo perduotas tuometiniam Valstybiniam Dailės institutui. Atgimus Lietuvai, malūnas grąžintas teisėtiems šeimininkams, kurie labai rūpinasi jo restauracija ir atgimimu.