Reprezentaciniai Palangos grafų Tiškevičių rūmai pastatyti 1897 metais. Projekto autorius - Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Francas Švechtenas. Šį dviejų aukštų mūrinį pastatą nuolatiniam gyvenimui Palangoje buvo pasistatęs grafas Feliksas Tiškevičius. Tai neoklasicistiniai rūmai, turintys renesanso, baroko, klasicizmo bruožų bei kompozicijos elementų. Pastatas yra taisyklingos konfigūracijos, lenkto fasado su puslankio pavidalo terasa. Į ją pakylama laiptais, kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto skulptūra ir vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje - kolonų portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės patenkama į rozariumą. Prie vakarinės rūmų fasado pusės yra prijungta neorenesansinio stiliaus bruožų turinti aštuonkampė koplyčia, kurios stogas kupolas turi formą. Rūmų fasadai yra dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti orderiniais elementais.
Karo ir pokario metais pastatas buvo gerokai apgadintas. Rūmai restauruoti 1957 metais pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. Po to čia keletą metų veikė Lietuvos Dailininkų sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose ne tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir poilsiaudavo.
1963 m. rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmuose atidarytas Lietuvos dailės muziejaus filialas - Gintaro muziejus, kuris čia veikia iki šiol. Iš pradžių muziejaus ekspozicijos užėmė vos 96 kv. m ir jose buvo rodomi 478 eksponatai. Palaipsniui Palangoje susiformavo svarbus gintaro rinkimo, tyrinėjimo ir populiarinimo centras. Šiuo metu muziejaus lankytojus plačiai pažinčiai su gintaru kviečia net 15 salių, kurių bendras plotas 750 m2. Ekspozicijos pasakoja apie gintaro susidarymo istoriją, jo paplitimą, prekybos kelius, gintaro apdirbimą, panaudojimą.
Didelė ir bene labiausiai lankytojų dėmėsio sulaukianti - gintaro inkliuzų kolekcija. Iš pagrindinių ekspozicijų salių galima patekti ir į Tiškevičių rūmų koplyčią. Joje paskutiniaisiais metais organizuojamos įvairios teminės dailės parodos.