Valstybės saugomas geologinis paminklas. Tai įdomiausia ir geologiniu požiūriu vertingiausia smegduobė. Šiuo metu tai giliausias urvas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šaltinio smegduobė yra apie 5 m skersmens ir 8 m gylio. Toliau ji išsišakoja į dvi požemines sales: „Saulėtąją“ bei „Aenigma“. Kol kas ilgiausia išmatuota urvo atkarpa siekia 21 metrą (matuojant nuo šaltinio paviršiaus). Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Prieš jai atsiveriant aplinkiniai gyventojai girdėdavę požeminį dundesį, o įgriūdama žemė deformavo šalia stovėjusį pastatą. Vanduo skaidrus, turi sieros vandenilio („supuvusių kiaušinių“) kvapą. Įdomu, jog dėl cheminės sudėties vandens temperatūra pastovi ir vasarą, ir žiemą – apie 7-8 laipsnius. Įtekantis šaltinio vanduo neleidžia aklinai užšalti upės vagai, todėl žiemoti čia susirenka gausybė vandens paukščių. Išmatuota, jog per vieną sekundę iš šaltinio į upę išteka apie 10 litrų vandens. Žalsvasis šaltinis yra tarsi priminimas apie „smetoninį“ Pasvalį, kuomet miestas garsėjo šaltiniais ir sieros vonių gydyklomis, netgi turėjo kurorto statusą.