Malūno statytojas XIX amžiaus viduryje buvo vienas iš grafų Mielžinskių. XX amžiaus pradžioje malūnas perėjo Vėžaičių dvarui. Per Pirmąjį pasaulinį karą malūnas sudegė. Nuomininkas Žilbergis 1921 metais malūną perstatė. Šiaurinėje pusėje buvo pristatyta gyvenamoji dalis. 1938 metais malūnas buvo modernizuotas, medinius vandens ratus pakeitė vandens turbinos. Prie vakarinio fasado pristatė priestatą, kuriame patalpino dyzelinį variklį. Vėlesnė pastato rekonstrukcija vyko 1959 metais. Rytinėje pusėje pristatytas baltų silikatinių plytų priestatas. XX amžiaus antroje pusėje malimui pradėta naudoti elektra. Malūne vyko ne tik malimo procesas, bet ir skiedrų drožimas.