Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas.

Nuo 2015 metų kurhauze aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Tai atvira ir moderni kultūrinės edukacijos erdvė, skatinanti visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių bendruomenės saviraišką, puoselėjanti etninę kultūrą, profesionalaus meno sklaidą, pasižyminti daugiasluoksne veikla, kuri skatina reflektyvų kultūrinės veiklos procesą. Centras kasmet suorganizuoja per 250 įvairių renginių: tai aukšto meninio lygio koncertinės programos; valstybinių, kalendorinių švenčių minėjimai, festivaliai ir kt.